Kokia liga aš sergu?

Išsėtinė sklerozė (Is) – autoimuninė liga. tai lėtinis susirgimas, kuris vieniems pasireiškia vadinamosiomis atakomis, kitiems – nuolat blogėjančiomis organizmo funkcijomis, pavyzdžiui, prastėjančiu regėjimu ar gebėjimu vaikščioti. Kadangi liga lėtinė, jos eiga daugeliu atvejų taip pat lėta. kartais nuo vienos atakos iki kitos gali praeiti apie 10 metų ir žmogus net nesusieja buvusio suprastėjusio regėjimo su pradėjusia svaigti galva.

Nors pirmą kartą išsėtinė sklerozė aprašyta daugiau nei prieš 100 metų, tikrosios išsėtinės sklerozės priežastys kol kas lieka nežinomos. Gydytojai praktikai ir mokslininkai aprašo bei tiria tam tikrus dėsningumus ir tendencijas, o turima informacija apie ligą nuolat papildoma ir tikslinama.

Liga vadinama autoimunine, nes įvyksta esminis organizmo autoimuninės sistemos sutrikimas. Imuninė žmogaus kūno sistema sudėtinga, joje daugybė dalyvių – imuninių ląstelių. Jos turi galybę skirtingų pavadinimų, priklausomai, kurioje organizmo vietoje yra. Visų imuninių ląstelių užduotis – ginti organizmą nuo priešų: blogųjų bakterijų, virusų, neaiškių ląstelių ir kitų elementų, kuriems mūsų organizme ne vieta.

Tačiau kartais kai kuriems žmonėms nutinka taip, kad jų imuninės ląstelės ima kovoti prieš savas. Išsėtinės sklerozės atveju imuninės ląstelės, nežinia kokių priežasčių paskatintos, tampa karingos ir ima „graužti“ nervinių ląstelių paviršių. Jei įsivaizduotume nervinę ląstelę kaip elektros laidą (tokį panašumą tikrai įžvelgsite pažiūrėję, kokios ilgos nervinės ląstelės ataugos, vadinamieji dendritai), tai pradėjusi graužti to laido paviršių imuninė ląstelė galiausiai apnuogina jo vidų. Elektrai tekant apnuogintu laidu visai nesunkiai gali įvykti „trumpasis jungimas“, kurio metu žmogui „užtrumpinama“ kuri nors kūno funkcija: pavyzdžiui, akyje ima raibuliuoti, svaigsta galva, tirpsta ranka, koja, atrodo, kad odos paviršiumi „bėgioja skruzdėlės“.

Išsėtinė sklerozė – ne vienintelė autoimuninė liga. Tokių ligų priskaičiuojama 100 rūšių. Daugeliui žinomos tokios autoimuninės ligos kaip artritas, vilkligė ar diabetas. Sergantieji šiomis ligomis kasdien įrodo, kad kovojant už savo gyvenimo kokybę, galima ir toliau gyventi su mažais praradimais, ir nesvarbu, kokia diagnozė įrašyta tavo ligos kortelėje.

Doc. Dr. Rasa Kizlaitienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovė, gydytoja neurologė

Išsėtinė sklerozė prasideda dėl to, kad uždegimas ir demielinizacija pažeidžia galvos ir nugaros smegenyse esančių nervinių skaidulų apsauginį apvalkalą – mieliną. Tada sutrinka impulsų perdavimas iš centrinės nervų sistemos į periferinę, o kai kurios organizmo dalys ima nebesuprasti, ką smegenys liepia joms daryti. Uždegimas pažeidžia ir ląsteles, kurios atsakingos už mielino gamybą bei išlikimą. Šis procesas medikų vadinamas demielinizacija. Taip pat vyksta ir kitas procesas – aksonų degeneracija, taip apibūdinamas neuronų aksonų pažeidimas. Būtent daugiausia dėl aksonų degeneracijos sukeliama negalia, kuri linkusi progresuoti. Jei liga diagnozuojama ir pradedama gydyti ankstyvos stadijos, galima tikėtis, kad negalios pasireiškimas bus atidėtas daugeliui metų. Tačiau jei liga nustatoma praėjus keletui metų nuo susirgimo pradžios, o gydymas atidėliojamas, negalios progresavimo paprastai išvengti nepavyksta.

Kodėl?

Mokslininkai iškėlė daug versijų dėl ligos „įjungimo“ priežasties: kaltinami virusai, aplinkoje esantys chemikalai ir toksinės medžiagos, sutrikusi tam tikrų mikroelementų pusiausvyra organizme, įžvelgiamas genetinio paveldimumo dėsningumas ir net tiriama mitybos įtaka. Kol mokslininkai diskutuoja ir ieško vieningo atsakymo, belieka gyventi toliau. Svarbiausia užduotimi tampa išmokti kontroliuoti, suvaldyti ligą, mažinti jos simptomus bei atrasti tokį gyvenimo būdo kelią, kuris ligos eigos nepablogintų.

Statistika

Lietuvos medikai moksliniuose straipsniuose rašo, jog moterys IS suserga vidutiniškai keliais metais anksčiau nei vyrai, jų ligai dažniau būdinga recidyvuojanti-remituojanti eiga. Gerybine ligos eiga moterys serga net keturis kartus dažniau nei vyrai. Moterims liga progresuoja lėčiau ir to paties laipsnio negalią moterys pasiekia 2,4–5,3 metų vėliau nei vyrai. Nustatyta, kad ir kognityviniai sutrikimai moterims, sergančioms IS, būna mažiau išreikšti nei vyrams, nors ligos trukmė ir amžius yra panašūs.

• Pasaulyje yra apie 2,3 mln. sergančiųjų išsėtine skleroze. Europoje daugiau nei 700 000 žmonių yra išgirdę išsėtinės sklerozės diagnozę.
• Dažniausiai liga pasireiškia 18–45 gyvenimo metais.
• Liga dažniausiai diagnozuojama 20–50 m. amžiaus žmonėms.
• Vyresniame amžiuje susirgimų skaičius reikšmingai mažėja. Retais atvejais ligos pradžia pastebima ir 10–17 metų amžiaus vaikams.
• Yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad išsėtinė sklerozė yra paveldima. Jeigu šia liga sirgo jūsų tėvas ar brolis, tikimybė, kad jūs susirgsite šia liga padidėja 1–5 proc. Monozigotinių dvynių atveju rizika susirgti išsėtine skleroze siekia net 20–25 proc.