2018 metų pabaigoje Berlyne susirinkusiam Europos išsėtinės sklerozės gydymo ir tyrimų komitetui buvo pristatytas Toronto universiteto profesoriaus Anthony Feinstein atliktas tyrimas. Buvo stebėti 3132 išsėtine skleroze sergantys asmenys. Profesorius paskelbė, kad sergantiems išsėtine skleroze labai dažnai pasireiškia depresija ir nuovargis. Mokslininkas rekomendavo šeimos gydytojams atidžiau įsiklausyti į sergančiųjų nusiskundimus, nes šioje simptomų ir susirgimų maišalynėje labai nelengva išsiaiškinti, kas yra pirminis susirgimas, o kas tik simptomas. Tyrimą vykdęs psichiatras atkreipė dėmesys, kad iki šiol šeimos gydytojai neįžiūri ryšio tarp išsėtinės sklerozės, nuovargio ir depresijos. Jei nuovargis suvokiamas kaip simptomas, tai depresija – ne. Todėl ji dažnai lieka negydoma.

Prof. A. Feinstein rekomenduoja depresijos simptomus jaučiantiems išsėtine skleroze sergantiems žmonėms siūlyti nemedikamentinius gydymo būdus.

Depresija neretai labai gudriai slepiasi po IS diagnoze. IS turi gausybę simptomų, depresija kaip susirgimas taip pat turi savo simptomus, kuriais ji reiškiasi. Nuovargis yra ir depresijos, ir išsėtinės simptomas. Depresijai būdinga jėgų, energijos nebuvimas, miego sutrikimai. Tuo gali skųstis dažnas sergantysis išsėtine skleroze.

Apie 80 proc. sergančiųjų IS jaučia nuovargį. Sergančiųjų IS jaučiamas nuovargis yra stipresnis, neretai žmonės neturi fizinių jėgų pasikelti iš lovos, ir tai irgi primena depresiją.

Man labai patiko prof. A. Feinstein įžvalgos, kad reikia skirti nuovargiui ir depresinei simptomatikai atskirą dėmesį ir gydyti juos jiems skirtais vaistais bei nemedikamentinėmis priemonėmis.

Nekaltinkite savęs

Neretai sergantys depresija ima kaltinti save, kad jie yra tinginiai, kad kažko nenori. Nereikia savęs kaltinti, reikia būti atlaidiems sau. Jeigu kamuoja depresiška savijauta, tai čia yra ligos arba pašalinis vaistų poveikis, bet jūs dėl to nesate kalti, ne jūs tą savijautą sukėlėte savo mintimis ar savo tingėjimu. Svarbiausia, nedramatizuoti ir savęs negraužti. Ką jūs galite padaryti, kad padėtumėte sau išgyventi tokioje būsenoje? Blogai jaučiatės šiandien? Išbūkite su ta savijauta, su ta nuotaika. Bet rytoj ryte pradėkite galvoti, kaip galėtumėte tą savo savijautą pagerinti.

Nuovargio veidai

Sergant IS išgyvenamos net kelios nuovargio formos. Nuovargis būna fizinis, kognityvinis, psichinis. Depresijos atveju nuovargis irgi būna įvairus. Sergant depresija irgi jaučiamas fizinis nuovargis, kai nėra jėgų pasikelti iš lovos. Kognityvinis nuovargis reiškiasi tuo, kad sunku susikaupti, nesinori dirbti, informacija neužsilaiko galvoje arba nuolat sukasi tos pačios mintys. Psichinis nuovargis – kai žmogus pavargsta nuo savo paties būsenos, nuo simptomų, vaistų vartojimo, esamų apribojimų.

Nemedikamentiniai sprendimai fiziniam nuovargiui mažinti:

  • Dėl vitaminų trūkumo žmonės gali jausti fizinį nuovargį, pavyzdžiui, trūkstant vitamino D, geležies. Vien tą išsprendus žmonės sako, kad jaučia, jog nuovargis sumažėjo. Rekomenduoju pasidaryti kraujo tyrimus. Sumažinkite vitaminų mineralų trūkumą.
  • Vartokite žuvų taukus, jie mažina uždegiminius procesus organizme. Teko skaityti tyrimų ataskaitas apie žuvų taukus. Jie rekomenduojami kaip skatinantys teigiamus procesus smegenyse. Žuvų taukai gali padėti mažinti ir kognityvinį nuovargį.
  • Fizinį nuovargį puikiai mažina fizinė veikla. Kai žmogus pradeda aktyviau judėti, jis turi daugiau energijos. Kuo žmogus mažiau juda, tuo smegenys išskiria mažiau energijos, nes nusprendžiama, kad daug energijos ir nereikia, jeigu kūnas nejuda. Žmonės klaidingai galvoja, kad jei esu pavargęs, geriau pagulėsiu ir nieko nedarysiu.
  • Šviesa reguliuoja visus procesus mūsų organizme. Buvimas gryname ore, buvimas šviesoje padeda geriau tuos procesus sureguliuoti. Tas poveikis gal nėra toks tiesioginis: pabuvau saulėje – turiu daugiau energijos. Šviesa tiesiog praskaidrina nuotaiką. Ji tinka ir tuomet, jei kankina kognityvinis nuovargis, kai nėra energijos dirbti, kažkuo domėtis.

Depresijos gydymas be vaistų

Sergantys depresija greitai pastebi, kad jų interesai sumažėja. Ankstesnė veikla nebeteikia tokio malonumo kaip anksčiau. Žmogus galvoja, kad jei anksčiau jis jautė nuo kažkokios veiklos pasitenkinimą 90 proc., o dabar tik 20 proc., vadinasi, tai jo jau nebedžiugina. Jeigu žmogus atsisako net ir nelabai džiuginančių veiklų, jis sumažina savo domėjimosi amplitudę, atima iš savęs tuos likučius, kurie jam teikė nors kažkiek džiaugsmo. Ir tada jo gyvenime džiaugsmo nelieka visai.

Vienas iš nemedikamentinio depresijos gydymo metodų – užsiimti mėgstama veikla. Todėl patariu nepamesti tų dalykų, kurie anksčiau patiko ir dar ieškoti kitų, naujų veiklų. Padeda supratimas ir priminimas sau, kad jei sergi depresija, tai ir negali iš savęs tikėtis, kad džiaugsiesi kažkuo 100 proc. Jeigu jaučiate nors 5 proc. džiaugsmo – jau gerai.

Labai liūdina suvokimas, kad prie tokios ligos kaip IS dar limpa ir depresija. Su šiomis diagnozėmis gali tekti gyventi ilgai. Tad pagrindinė jūsų užduotis – gyventi ilgai ir ne
nuobodžiai. Jeigu visko atsisakysite – pomėgių, bendravimo, darbų, fizinio aktyvumo, kelionių – gyvenimas tikrai taps nuobodus.

Svarbiausia ir sunkiausia būna žengti pirmą žingsnį, o paskui visuomet įsitraukiama. O pasirinkimas, kuo galima būtų užsiimti, kaip padaryti gyvenimą įdomesniu, yra tikrai didelis. Vein liga diktuoja tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, mankštintis. Tą galima pradėti su mintimi, jog tai daroma dėl geresnės savijautos, o po to tai gali tapti laisvalaikiu, naujomis pažintimis. Visą laiką norėjote mokytis kažkokios užsienio kalbos, tačiau dėl darbų neturėjote laiko? Liga pakoregavo jūsų užimtumą ir dabar galite pasiieškoti kursų internete. Didesniuose miestuose vyksta knygų klubai, nemokami renginiai, koncertai – dalyvaukite visur! Plėskite akiratį, bendraukite, nebūkite užsidarę namuose. Pacientų organizacijos irgi puiki erdvė bendrauti, ieškoti palaikymo ir stiprybės.

Kaip išlikti stipriu

Jei žmogus turi vidinę ašį, aiškų žinojimą, kad jis gali į save atsiremti, tuomet jį mažiau gąsdina baisios ateities prognozės, jis išlieka optimistas net ir baisių suvokimų akivaizdoje. Jis niekuomet nepasiduos ir visuomet ieškos išeities, sprendimo ir net naujų galimybių iš pirmo žvilgsnio labai nepalankioje situacijoje. Pasakykite sau: tai, kas vyksta aplinkui, manęs nesužlugdys. Tai tikėjimas ir žinojimas, kad galima rasti išeitį. Jeigu ligos diagnozė trenkia kaip žaibas iš giedro dangaus, reikia suvokti, kad mes negalime paveikti žaibo, neturime jam įtakos, tačiau kai jis jau trenkia, visi kiti sprendimai priklauso tik nuo mūsų.