IšsėtInės sklerozės ataka vadinami atsiradę nauji simptomai ar sustiprėję esantys, kurie tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas.
Būtina tuo metu atvykti pas gydytoją neurologą. Įvertinsime jūsų klinikinę neurologinę būklę, atliksime magnetinio rezonanso tyrimą (MrT) bei kitus reikalingus tyrimus. MrT tyrimas leidžia gydytojams įvertinti, kaip pasikeitė uždegiminių židinių smegenyse situacija ir ar atsirado naujų ligos židinių. Toks stebėjimas medikams yra būtinas, nes jis leidžia įvertinti, kaip progresuoja ir vystosi liga. pagal tai skiriamas gydymas arba jis keičiamas.
Atakos dažniausiai gydomos į veną leidžiamais steroidiniais vaistais. Lengvesnių atakų gydymui naudojama kita šio vaisto forma – tabletės. Kuris būdas bus skiriamas konkrečios atakos metu sprendžia gydytojas neurologas įvertinęs daug veiksnių: esamą būklę, buvusias atakas, buvusius simptomus, esamą gydymą ir t.t.
Klasikiniais išsėtinės sklerozės simptomais laikomi:
- Motoriniai sutrikimai: galūnių silpnumas ar nejudrumas (paralyžius), raumenų įtampa (spastiškumas);
- Jutimo pakitimai: užtirpimas, ne- jautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau – skausmas;
- Pusiausvyros sutrikimai: mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas;
- Regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis akyse;
- Šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai;
- Nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija.
Galimi įvairūs ir kiti simptomai bei jų deriniai, kuriuos atpažins neurologas. Kai kurie išsėtinės sklerozės simptomai gali trukti trumpai, kiti – ilgiau ar net visą gyvenimą. Simptomai gali kartotis ir praeiti savaime.
(Branas, 2000)
Pacientams neretai būna sunku atskirti naują simptomą nuo ligos atakos. Siūlau vadovautis 24 valandų taisykle ir dar įvertinti, kaip smarkiai naujas simptomas jums trukdo kokybiškai gyventi. Visuomet pravartu būtų pasitarti su gydytoju neurologu. Juolab, kad egzistuoja daug simptomus kontroliuojančių medikamentų, kuriuos skiria medikas. raumenų spastiškumui mažinti gali būti skiriami raumenų tonusą atpalaiduojantys medikamentai. Taip pat yra vaistai, kurie padeda susitvarkyti su nutirpimais, „skruzdėlių bėgiojimais“, šlapimo nelaikymu. Kai kuriuos simptomus koreguoti siūlome specialiais kineziterapiniais užsiėmimais (galvos svaigimą) ar poilsiu (nuovargį).