Nervus apsaugančios medžiagos mielino irimas medikų yra trumpai vadinamas demielinizacija. Šis procesas visuomet vyksta kartu su uždegimu. Nervų dangalas mielinas yra sudarytas iš daug riebalų ir baltymų turinčios medžiagos, kuri gerai izoliuoja nervus ir padeda jiems siųsti būtinus elektrinius signalus (pavyzdžiui, reikalingus kūno raumenims susitraukti, kalbos raumenims, maistui ryti ir kt.). pažeidus ar visai sunaikinus mieliną (jis geba iš dalies regeneruotis), nerviniai impulsai perduodami netiksliai ir netinkamai, ir tai virsta tam tikrais simptomais.

Išskiriamos kelios išsėtinės sklerozės klinikinės formos:

  1. Recidyvuojanti–remituojanti;
  2. Pirminė progresuojanti;
  3. Recidyvuojanti–progresuojanti;
  4. Antrinė progresuojanti.

Tipiniais atvejais liga prasideda ūmiai arba poūmiai, vadinamuoju izoliuotu nervų sistemos pažeidimo sindromu, pavyzdžiui, regos sutrikimu ar vienos kūno pusės, vienos kojos silpnumu, nutirpimu. Dažniausiai išsėtinei sklerozei būdinga banguojanti eiga: paūmėjimus keičia ilgalaikės ar trumpos remisijos, jų metu daug metų galima jaustis visiškai gerai.

Recidyvuojanti-remituojanti ligos forma pasitaiko dažniausiai – 40–85 proc. atvejų. 15 proc. pacientų, sergančių recidyvuojančia-remituojančia forma, ligos eiga yra gerybinė, per 15 metų sukelianti minimalią negalią. Gydymas sergant recidyvuojančia-remituojančia ligos forma būna efektyvus.

Žmonėms, sergantiems pirmine progresuojančia IS, nuo pat ligos diagnozavimo būdingi nuolat stiprėjantys simptomai ir nėra išsiskiriančių recidyvų. Negalia vis didėja, o kai kada būklė gali tapti stabili arba tęstis ištisus mėnesius ar metus. Šia ligos forma dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Ji paprastai pasireiškia sulaukusiems 40 metų ir vyresniems (tik retais atvejais suserga ir jaunesni). pirminiai šios ligos požymiai – eisenos sutrikimai, dėl ko tampa sunkiau vaikščioti pėsčiomis. Pirminė progresuojanti IS forma sudaro apie 15 proc. atvejų.

Visos progresuojančios formos yra spartesnės eigos ir agresyvesnės.