Laura Sidaraitė (35 m.) prIeš 15 metų pradėjo jausti pirmuosIus išsėtinės sklerozės simptomus, vienas ryškesnių – ėmė silpti koja. Bandė su jais gyventi net devynerius metus, tačiau galiausiai, 2011 m. jai diagnozavo išsėtinę sklerozę. Kineziterapijos mokslus baigusi Laura visada dirbo trenere sporto klubuose, tad ši diagnozė jai kėlė panikos priepuolius. Atrodė, kad viskas slysta iš po kojų. Tačiau per penkerius metus Laurai pavyko atrasti būdą sugyventi su liga ir ją kontroliuoti.

Sergant išsėtine skleroze nėra pratimų, kurių negalima daryti. Svarbiausia juos daryti teisingai, įvertinti savo galimybes.

Moteris įsitikinusi, kad sergantiesiems šia liga būtina mankštintis, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau. Kartu su drauge, kuriai diagnozuotas reumatoidinis artritas, ji feisbuke sukūrė paskyrą „Išdykęs imunitetas”. Ten pradėjo dalintis patarimais, kaip mankštintis. Moteris likimo draugus jau yra pakvietusi į susitikimą, kuriame pasidalino savo atradimais, kaip turėtų mankštintis sergantieji šia liga, o visai neseniai suorganizavo diagnozės draugams susitikimą su stipriausiu planetos žmogumi – Žydrūnu Savicku. Ji norėjo, kad tas, kuriam ne kartą teko kristi, palūžti, patirti traumas ir vėl kilti, suteiktų stiprybės ir įkvėpimo sergantiems išsėtine skleroze. „Kaip tie mistiniai paukščiai feniksai, kurie sudegę sugeba vėl pakilti iš pelenų, taip ir sergančiojo išsėtine skleroze gyvenimas primena nuolatinį atgimimą. Kartais po atakos tenka mokytis vaikščioti iš naujo, rankomis suimti daiktus, – sako Laura. – po visų bandymų padariau išvadą, kad mankštinimasis treniruoklių salėje, kilnojant svarmenis man tinka labiausiai. Galiu pasirinkti man tinkamiausią režimą, mankštintis intensyviau ar ramiau. Australai daug rašo, kad sportas su svarmenis teigiamai veikia sergančiųjų išsėtine skleroze savijautą.“

„Mankšta padeda ne tik stiprėti raumenims, judesio metu organizme išsiskiria tokios medžiagos, kurios padeda gydyti „sugedusį“ nervą.

Man teko skaityti ne vieną tyrimą, straipsnį apie mankštinimosi naudą organizmui. Aš tuo tikiu ir mane šis tikėjimas gelbėja. Jeigu žmogus nesportuoja, giliau krenta į depresiją, jo negalia progresuoja. Be to, mankštinimasis generuoja laimės hormoną – endorfiną, todėl pajudėjus visuomet jaučiamės linksmesni. Savijauta tikrai nedžiugins, jeigu mūsų judėjimas bus tik tam tikrų atstumų įveikimas. Todėl, manau, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti raumenų stiprinimui, tempimo pratimams bei pusiausvyros jausmo lavinimui“, – aiškina kineziterapeutė, trenerė L. Sidaraitė.

Dar keletas kineziterapeutės L. Sidaraitės patarimų:

  • Sergant išsėtine skleroze nėra pratimų, kurių negalima daryti. Svarbiausia juos daryti teisingai, įvertinti savo galimybes. Jeigu svaigsta galva ar ją pradeda skaudėti, reikia padaryti pertrauką, pailsėti.
  • Norintiems sportuoti gamtoje gali tikti šiaurietiškas ėjimas ar važiavimas dviračiu.
  • Sergantiesiems išsėtine skleroze visai netinka aktyvi aerobika, nes jos metu labai sukaistama, pakyla pulsas, prakaituojama, o štai tempimo pratimai yra tiesiog būtini. Galima rinktis pilates užsiėmimus. Jie leidžia sustiprinti korseto ir giliuosius raumenis. Taip pat mažina įtampas ir labai tinka tiems, kas skundžiasi nugaros skausmais.
  • Jeigu norima mankštintis namie, geriau nedaryti to tik prabudus. ryte puikiai tinka tempimo pratimai. pasirąžymas, kojų ištempimas ir pritraukimas prie savęs.
  • Puikus pasiruošimas mankštai tvarkymasis namuose. plaunant grindis ir valant dulkes labai puikiai išjudinami visi raumenys. Tada jau galima skirti pusvalandį tempimo, jėgos pratimams. Svarbu prisiminti, kad pratimai turi būti parenkami atsižvelgiant į ligos eigą, stadiją ir būti skirti visoms raumenų grupėms.