TRUMPAI APIE IŠSĖTINĖS SKLEROZĖS GYDYMĄ
Išsėtinė sklerozė gali būti vadinama pačia brangiausia neurologine liga, ypač tuomet, jeigu ji vėlai diagnozuojama ir nepakankamai gerai gydoma. Pacientui ir šeimai ši liga atneša naujus iššūkius, o valstybei didelę finansinę naštą. Mūsų, medikų tikslas - padaryti viską, kad galėtume kuo anksčiau diagnozuoti šią ligą ir paskirti efektyvų gydymą.
Išsėtinei sklerozei būdingi ligos paūmėjimai, bet tarpuose tarp jų žmogus gali visai gerai jaustis, būna darbingas. Ilgainiui liga gali pradėti progresuoti, ypač jeigu nėra parinktas efektyvus gydymas arba pacientas nevartoja jam paskirtų vaistų. Pagrindinė išsėtinės sklerozės gydymo taisyklė: jį reikia pradėti kuo anksčiau ir kuo efektyvesniais vaistais, remiantis visais patvirtintais kriterijais.
Anksčiau gydymą galėdavome pradėti tik po antrojo ligos pasireiškimo. Dabar jį skiriame ir po pirmosios atakos, kai liga pasireiškia daugybiniu neurologinių sistemų pažeidimu, kai yra daug radiologinių demielinizacijos židinių, gadolinio kontrastą kaupiančių židinių. Taigi, žmogus nuo pačios ligos pradžios gali būti efektyviai gydomas.
Siekiame sustabdyti ligos progresavimą, kad neatsirastų naujų radiologinių židinių, kad nebūtų pasikartojančių atakų, kad neprogresuotų negalia ir kad smegenų tūris nemažėtų. Tai yra iššūkis medikui.
Taip pat labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti progresuojančias išsėtinės sklerozės formas, ypač kai jau Europoje atsirado gydymas pirminei progresuojančiai ligos formai. Svarbu išskirti, kada liga pradeda keistis į antrinę progresuojančią formą.
Visa tai įvertinęs, gydytojas neurologas turi paskirti būtent tam pacientui tinkamiausią gydymą. Kadangi vaistų veikimo mechanizmas yra skirtingas, todėl nei vienas vaistas nėra tinkamas kiekvienam pacientui. Vieni vaistai veikia periferijoje, sustabdydami limfocitus, neleisdami patekti į smegenis pro pažeistą hemocefalinį berjerą, kiti veikia net ir centrinėje nervų sistemoje, dar kiti turi imunomoduliuojantį poveikį.
Išsėtinės sklerozės gydymo evoliucija labai sparti. Turbūt nėra nei vienos neurologinės ligos, kur būtų atsiradę tiek naujų medikamentų. Iki 1990 metų mes tik gydėme paūmėjimus, skirdami steroidų terapiją. Vėliau atsirado pirmos eilės ligos eigą modifikuojantys vaistai (LEMV): betainterferonai, glatiramero acetatas. Nuo 2015 m. turime ne tik injekuojamų, bet ir geriamų vaistų pasirinkimą pirmos eilės terapijai. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos eigą ir paciento ypatumus. Kartais gydymą tenka keisti, jei kartojasi recidyvai ar pacientai netoleruoja paskirtų vaistų. Pirmos kartos LAMV gali būti keičiami į antro pasirinkimo vaistus. Kai yra nedidelio aktyvumo ligos pasireiškimas, skiriame vadinamuosius bazinius vaistus, o tie pacientai, kurie turi ypač aktyvią eigą, jiems skiriami antro pasirinkimo vaistai, tame tarpe ir monokloniniai antikūnai.
Galima sakyti, kad jau prasidėjo kita išsėtinės sklerozės medikamentų era – šiuo metu įvairiose klinikinių tyrimų fazėse yra daug peroralinių, injekcinių, infūzinių vaistų formų. Ateitis tikrai yra OPTIMISTIŠKA.